Atkeliauja šv. Kalėdos ir Naujieji Metai (1)

Dar kartelį sveikutės saulės! 

Kaip smagu pagalvot, kad neužilgo tos mūsų lauktosios didžiosios šventes... Bet prisiminus kiek darbų dar nenudirbtų telieka atsidusti. Na, o kad laukimas neprailgtų šiandien apie šv. Kalėdas! (Taip pat dienas iki Kalėdų skaičiuoti galite puslapio šone.)

Kas tai per šventė?

Senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė.

Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną. Šiuolaikiniame pasaulyje Kalėdos tapo ekonomiškai itin svarbia švente, susieta su dovanų pirkimu ir dovanojimu, Kalėdų Seneliu ir pan.

Krikščioniškos Kalėdos

Kristaus gimimo istorija daugiausia remiasi Mato ir Luko evangelijomis. Pagal šias evangelijas Kristų pagimdė mergelė Marija Betliejuje, kur ji su savo vyru Juozapu buvo laikinai apsistoję. Pasekėjų manymu, Kristaus gimimas – tai išsipildžiusios judaizmo pranašystės apie mesiją (pranašą). Ankstyvieji krikščionys švęsdavo vėlesnę Trijų Karalių dieną, o gimimo datą pradėta nustatinėti tik po kelių šimtmečių. Dabar laikoma, kad Jėzus gimė gruodžio 25 dieną, nors dėl tikslios gimimo datos nėra vieningos nuomonės.

Kiek trunka Kalėdos?

Kalėdų laikotarpis tradiciškai trunka 12 dienų nuo gruodžio 25 d. iki sausio 5 d., t.y. iki Trijų Karalių šventės. Prieš Kalėdas tęsiasi Advento laikotarpis (keturias savaites), kuris baigiasi per Kūčias – Kalėdų išvakares.

Ką reiškia žodis „Kalėdos“?

Lietuviškas žodis „Kalėdos“ gali būti kilęs iš baltarusių žodžio „koljadá“ ar latgalių žodžio „kalada“, kuris reiškia „plotkelė, išmalda“. Plotkelė lietuviškai vadinama kalėdaičiu.

Tikrąją žodžio „Kalėdos“ prasmę geriau atspindi angliškas žodis „Christmas“, kuris senojoje anglų kalboje reiškė „Crīstesmæsse,“ arba „Christ‘s mass“, t.y. „Kristaus mišios“ arba „Kristaus šventimas“.

Trumpesnis angliškas pavadinimas „Xmas“ kildinamas iš graikų abėcėlės, kurioje X yra pirmoji Kristaus vardo raidė „Xristos“, dėl to gavosi „X mass“, taip pat reiškiantis „Kristaus mišios“. „Kristus“ graikų kalboje reiškia „Pateptasis, paskirtas Dievo specialiai misijai“. Kristus kitaip dar vadinamas Mesiju nuo hebrajų (senovės žydų) žodžio „Messiah“.

Prancūzų, italų, portugalų, brazilų „Kalėdos“ (Noel, Natale, Natal) siejamos su lotynišku žodžiu „Dies Natalis“, reiškiančiu „Gimimo diena“ arba „les bonnes nouvelles“ – „geros naujienos“.

Kiti Kalėdų pavadinimai

Afrikietiškai - Kersfees
Angliškai – Christmas
Argentinietiškai, čilietiškai, kolumbietiškai - Navidad
Belgiškai – Kertfeest
Brazilijoje– Natal
Bulgariškai – Koleda
Čekiškai - Vanoce
Daniškai – Jul
Esperanto - Kristnaskon
Estiškai - Jõulupühi
Graikiškai – Christouyenna
Havajietiškai – Kalikimaka
Islandiškai - Jol
Ispaniškai – Navidad
Itališkai – Natale
Japoniškai – Kurisumasu
Kroatiškai, jugoslaviškai – Bozic
Latviškai - Ziemassvetkus
Lenkiškai – Boze Narodzenie
Makedonietiškai - Bozhik
Meksikoje – Navidad
Norvegiškai, švediškai - Jul
Olandiškai – Kerstgroeten
Portugališkai - Natal
Prancūziškai – Noel
Rusiškai – Rozhdestvo
Slovakiškai - Vianoce
Suomiškai – Joulua
Turkiškai – Noeliniz
Vengriškai - Karįcsonyt
Vietnamietiškai - Giang Sinh
Vokiškai – Weihnachten

Kalėdų simboliai

•  Pirmiausia, pati Kalėdų eglutė yra visžalis medelis. Visais metų laikais išliekanti žalia spalva simbolizuoja amžiną gyvenimą.
•  Žvaigždutės, kuriomis puošiame eglutės viršūnę, namus, simbolizuoja Betliejaus žvaigždę, kaip išsipildžiusio Dievo pažado žmonėms ženklą – atsiųsti Gelbėtoją pasauliui.
•  Žvakutės primena, kad Kristus yra pasaulio šviesa, kuri pašalina tamsą.
•  Vainikėliai simbolizuoja meilę, nes tikra meilė niekada nesibaigia, kaip ir vainikas neturi pabaigos.
•  Raudonos uogos ant bugienio šakelių primena Kristaus kraują, pralietą ant kryžiaus už žmoniją.
•  Kalėdinės dovanos, kuriomis keičiamės, dovanojame vieni kitiems, tai ne kas kita, kaip Dievo didžiausios dovanos žmonėms – Jo sūnaus Jėzaus, prisiminimas.
•  Kalėdų senelis – dosnumo simbolis.
•  Riestos saldainių lazdelės, kuriomis puošiame namus, kalėdines eglutes, primena piemenėlių lazdas, kurių dėka ganomos avys. Lazdelės primena, kad mes esame avelės, Kristaus ganomos, ir simbolizuoja Dievo vedimą.
•  Varpeliai padeda surasti pradingusias aveles, pakviesti jas. Jie simbolizuoja sugrįžimą pas Dievą.
•  Angeliukai pranešė apie Jėzaus gimimą, dėl to jie taip pat yra simboliška kalėdinė dekoracija.

Truputis įdomių faktų apie Kalėdas

1.   Didžiausia pasaulyje Kalėdinė dovana buvo Laisvės statula, kurią prancūzai padovanojo JAV 1886 m. Ji sveria 225 tonas ir yra 46,5 m aukščio.

2.  Populiariausia visų laikų kalėdinė daina yra 1942 m. išleista Bing Crosby daina „White Christmas“ (liet. Baltos Kalėdos).

3.  Anglijoje per visą XX a. buvo tik 7 baltos (su sniegu) Kalėdos.

4.  1644-1660 m. Anglijos puritonų lyderis O. Kromvelis buvo uždraudęs Kalėdinius vakarėlius ir dainas kaip amoralius tokiai reikšmingai dienai. Buvo galima tik melstis. Visi, kurie buvo pagauti švenčiantys, buvo suimami ir baudžiami.

5.  Kalėdinį kalakutą iš Prancūzijos atvežė jėzuitai, jis iki šiol kai kuriuose prancūzų dialektuose vadinamas „Jesuite“.

6.  Kalėdų Senelis arba Santa Klausas yra pagrįstas realiai gyvenusiu bažnyčios vyskupu Šv. Nikolajumi, kuris gyveno 3 a. Turkijoje. Jis pasižymėjo gerumu, slapta dovanodavęs dovanas ir pinigus vargšams.

7.  Kasmet pasaulyje parduodama apie 34-36 mln. eglučių Kalėdiniu laikotarpiu.

8.  Pirmosios kalėdinės eglutės buvo puošiamos vaisiais, žvakėmis, gėlėmis, kurie buvo per sunkūs eglutės šakoms, taip 1800 m. pradėti gaminti stikliniai kamuoliukai, kurie ir pakeitė šias sunkias dekoracijas, jie pavadinti lemputėmis.

9.  Aukščiausia pasaulyje Kalėdų eglė buvo 82 m aukščio, papuošta 2,8 mln. lempučių, pastatyta Brazilijoje Rio de Žaneire.

10. Indijoje Kalėdiniu laikotarpiu vietoj eglučių puošiami bananų medžiai.

11. Pati brangiausia pasaulyje Kalėdų eglutė yra Japonijoje Tokijuje, ji pagaminta iš 12 kg aukso ir yra verta apie 5 mln. litų.

12. Didžiausia netikra Kalėdų eglutė buvo užžiebta Italijoje popiežiaus Benedikto XVI – apšviesta 800 m aukščio eglutės forma ant Monte Ingino kalno.

13. Kaune sukurta aplinkai draugiška 13 m aukščio smaragdinė eglutė iš 40000 plastikinių perdirbtų butelių, kuri pateko į Gineso rekordų knygą.

14. Londone buvo pastatyta 12,2 m aukščio eglutė tik iš Lego kaladėlių.

15. Ukrainoje tikima, kad Kalėdų rytą namie rastas voratinklis pranašauja sėkmę. Anot ukrainiečių liaudies pasakos, kartą gyveno be galo neturtinga moteris. Ji nė negalėjo papuošti namų Kalėdoms. Pabudusi vieną Kalėdų rytą, ji pamatė, kad vorai apraizgė jos vaikų eglutę voratinkliais. Patekėjus saulei, jie virto auksu ir sidabru. Ukrainiečių kalėdinių eglučių puošyboje nereti dirbtiniai vorai ir voratinkliai.

16. Per Kalėdas tradicija tapo pasibučiuoti po amalu. Senovės Skandinavijoje amalas buvo siejamas su taika ir draugyste. Taip galima aiškinti ir paprotį bučiuotis po amalu.

17. Daugelyje namų dalį kalėdinio pudingo valgymo linksmybių sudaro radybos. Rasti pudinge monetą reiškia, kad tapsi turtingas, rasti žiedą – kad susituoksi, o sagą – liksi viengungis. Mintis slėpti kažką pudinge kilusi iš viduramžių tradicijos slėpti pupą pyrage, kuris būdavo patiekiamas Dvyliktąją naktį. Kas rasdavo pupą, tapdavo viso tolesnio vakaro „karaliumi“.

18. Frumenti – prieskoniais pagardinta košė, kuria mėgaudavosi tiek turtingieji, tiek vargšai. Tai buvo šiuolaikinių kalėdinių pudingų pirmtakas. Ši košė siejama su legenda, kuri pasakoja apie keltų dievą Dagdą, kuris užmaišė košę, pagamintą iš visų gerų dalykų pasaulyje.

19. Pasak graikų legendos, piktosios būtybės, vadinamos Kallikantzaroi, kalėdiniu laikotarpiu kartais krečia bjurių pokštų. Norint jų atsikratyti, reikia padegti druską srba seną batą. Aitrus kvapas padeda atbaidyti Kallikantzaroi. Bandyti atsikratyti piktųjų būtybių galima ir kitais būdais – ant durų pakabinti kiaulės žandikaulį arba kūrenti kaitrią ugnį. Tada piktosios būtybės į namus negalės patekti per kaminą.
20. Švedijoje įprasta kalėdinė dekoracija yra vadinama Julbukk. Tai – maža ožkos figūrėlė, dažniausiai gaminama iš šiaudų. Kalėdiniuose renginiuose Skandinavijoje gausu šiaudinių dekoracijų – žvaigždžių, angelų, širdžių ir kitų formų, taip pat ir Julbukk.

21. „Klaksonas“ nėra vieno iš Kalėdų Senelio elfų padėjėjų vardas. Tai – galingas ragas, o jo

pavadinimas kilęs nuo vokiško žodžio, reiškiančio „klyksmą“.

22. Puansetija yra tradicinė Kalėdų gėlė. Meksikoje (iš kur ji yra kilusi – aut. past.) ji vadinama „Kalėdų nakties gėle“.

23. Louis Prang, Bavarijoje gimęs litografas, į JAV atkeliavęs iš Vokietijos devynioliktame amžiuje, išpopuliarino spausdintinių Kalėdų atvirukų siuntimą. Jis išrado būdą reprodukuoti spalvotus aliejiniais dažais tapytus piešinius, „chromolitografinę techniką“, ir sukūrė atviruką su užrašu „Merry Christmas“ kaip pavyzdį.

24. „Lemties urna“ yra Kalėdų dalis daugelyje Italijos namų. Joje kiekvienam būna suvyniota dovana. Motina bando savo laimę pirmoji, po jos – kiti. Jei ištraukiama dovana su traukusiojo vardu, dovaną galima pasilikti, o jei ne – reikia padėti atgal ir vėl bandyti laimę.

Tad šiandienai tiek apie Kalėdas, laukite straipsnio apie Naujiuosius ir kitų įrašų susijusių su šventėmis! Gero likusio vakaro!